kukšterti

kùkšterti, -i (-ia, -na), -ėjo žr. kukšterėti: 1. Kap kukštersiu per galvą šaukštu, tai ir išvirsi! Rod. Ar daug reikia stikliukui sudaužyt: kùkšterėjai, ir sudužo Ut. Ką tas kalvis biskį kukšteria kūju, tai jam ir mokėk pinigą Krok. Kùkšterk (baksterk) jam, kad atsistotų, su mokytoju kalbėdamas Lš. Kap kùkšterėjo akmeniu galvon, tai tas ir apvirto Rš. 2. Tyla, niekur niekas nei nekukšteria V.Krėv. Tep tylu, kad niekas nei nekùkšterna Al. Tep tyku medy, ką niekas niekur nei nekùkšteria, net lapas epušės nesudreba Rod. Vilkas sau guli, nei nekukšterna, nei blesterna Vlk.